- rasèle
- (ra-zè-l') s. f.Voy. tribule.
Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré. d'Émile Littré. 1872-1877.
rasèle
Regardez d'autres dictionnaires:
raselė — rasẽlė sf. (2); LBŽ bot. 1. kiškio ašarėlės (Briza media). 2. paprastoji rasakilė (Alchemilla vulgaris). 3. LFIII592 saulašarė (Drosera): Raselė apskritlapė (D. rotundifolia) F … Dictionary of the Lithuanian Language
rasa — rasà sf. (4) 1. H, Sut, N, K, DŽ vandens lašeliai, susidarę, atvėsus orui, aptraukiantys žemės paviršiuje esančius daiktus, augalus: Rasa krinta SD317, R. Grūdelis (lašelis) rasos R356. Rasa užeina R350. Nei rasa kris (rasos), nei lis CII580.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kristi — krìsti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), krìto intr. 1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino… … Dictionary of the Lithuanian Language
raseologie — RASEOLOGÍE s.f. (Rar) Parte a antropologiei care studiază rasele omeneşti. [pr.: se o ] – Din rasă1. Trimis de LauraGellner, 13.09.2007. Sursa: DEX 98 raseologíe s. f. (sil. se o ), art. raseología, g. d. raseologíi, art. raseologíei Trimis de… … Dicționar Român
monogenism — MONOGENÍSM s.n. Teorie antropologică care consideră că specia umană are origine unică. – Din fr. monogénisme. Trimis de LauraGellner, 04.06.2004. Sursa: DEX 98 monogenísm s. n. Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic … … Dicționar Român
raşel — RAŞÉL, raşele, s.n. Maşină de tricotat, echipată cu două sisteme de ace cu limbă, cu ajutorul căreia se obţin tricoturi din urzeală cu legături caracteristice. – et. nec. Trimis de LauraGellner, 03.07.2004. Sursa: DEX 98 ráşel s. n., pl. ráşele … Dicționar Român
gailus — gailùs, ì adj. (4), gailus, i (1) Lkm 1. aštrus, glitus; aitrus, kartus: Šarmas labai gailùs, bus gerai skalbti Gž. Pasidariau gailaũs šarmo galvai trinkt Ldk. Per gailùs šarmas – ėda akis Sml. Pilk į šarmą pelenų, tai bus gailesnis Lš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukrėsti — nukrė̃sti, nùkrečia, nùkrėtė tr. 1. SD198,374, R10, N, Rmš, Šil nupurtyti, nukratyti: Obelį nukrėsk J. Toks vėjas visus obuolius nukrė̃s Ds. Obulius ir kriaušes nukrėsti CI39. Įsistigo, kad aš ano sodną nukrėčiau J.Jabl(Als). Vėjas lapus… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvėdinti — nuvėdìnti tr. Š 1. KŽ žr. išvėdinti 2: Motina, išėmusi iš spintos drabužius, išneša į orą ir nuvėdìna NdŽ. Reikėjo gerai nuvėdìnti patalynę Užv. 2. KŽ atgaivinti, atvėsinti. | refl. Ser. 3. JD376 vėju nudžiovinti: Užtekėk, saulelė, papūski,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvėjuoti — 1. tr. nupūsti: Kai ašiai išjojau an lygaus laukelio, ir nupūtė, nuvėjãvo nuo žirgo raselę (d.) Mlk. O ir pakilo šiaurės vėjelis, ir nuvėjavo ryto raselę LTR(Tvr). ║ išsklaidyti, išblaškyti: Nuvėjuos [debesis] ir bus giedra Dglš. 2. refl. Q513… … Dictionary of the Lithuanian Language
